skaudus

skaudus
skaudùs, -ì adj. (4) K, Rtr, NdŽ, skaũdus, -ì (4); SD176, H, R, N, I, M, L 1. skaudantis, skaudamas, skausmingas: Skaudi vieta, kur užgauta – ten prisitikti negal J. Skaudì žaizda, opa . Grindų neploviau – pirštas skaudùs Kdl. Ma[n] par sunku [dirbti staliumi] – ranka skaudì Raud. Da tą skaũdžią koją turu – virtau i susimušiau Pgg. Muno rankos skaũdžios Nmk. Viena mergaitė turėjo skaudžiàs akis Kin. Labai y[ra] skaudì viduriai Pln. Nesuprantu skonio – liežuvis tas muno skaudùs Bt. Visa buvau skaudì, rožę kad turėjau Šts. Skaudùs esu iš pūdymų arimo Šts. Visi kriauklai skaudì šiandien Trk. Visi šonai buvo skaũdūs nu to kosėjimo Grd. Pirštas jau nebskaudèsnis yr Lkv. Dabar žąsiukai padaigoti – skaũdūs Rs. Dreifusu jis vadinamas dėl to, kad turi skaudžią koją, kuri keliu įremta į medinį ramstį I.Simon.
skaudù n. NdŽ, skaũdu K, NdŽ; SD304, R, Sut: Taip man čia šone skaudù ir skaudù Kdl. Kas čia man teip sutino: nė dantes skaudù, nė nieko Skp. ^ Svetimą skūrą neskaudu rėžyti Q666. skaũdžiai adv. K, Rtr, skaudžiaĩ NdŽ; H, L: Vė[l] suskaudėjo didžiai skaudžiaĩ Pgg. Biednos bitelės ar žiemą, ar pavasarį skaudžiai tur mirti S.Dauk. Kur bitė įkerta, kelias minutes skaũdžiai sopa Ėr. Niekados tu neikie bovintis ant ledo: tenai gali skaudžiai parpultie Tat. Tu su skaudėjimu (paraštėje skaudžiai) vaikus pagimdysi BB1Moz3,16. ^ Kas aukštai lipinė[ja], tas skaudžiai puol (nupuola OsG141) B, CII1117. skaudỹn adv.: Juo tolyn, juo skaudỹn galvą Jrb.jautrus skausmui, opus: Visa skaudì – bijau skausmo Krš. Skaudì tie y[ra] gyvnagiai Als.
2. teikiantis skausmą: Mamos nėr toks mūšis skaudùs Skdv. Tėvelio ranka buvo skaudì Dkš. Skaudùs kirtis . Mane padarė švelnią jo kumštis skaudùs Lnkv. Tokios skaũdžios tos gyvolinės [musės] Všv. Operacija pasirodė labai skaudi ligoniui J.Jabl. Skaudus botagas N. Votegas su užbrendoms y[ra] skaudesnis Žd. Už kaltes jo skaudžia rykšte plakė I. Berželio šakelės taip labai skaudžios (d.) Mrj. Skaũdūs sparnai pelėdos JD96. Raupai kūno liga skaudi, lipni ir nepagydytina A.Baran. Užėjo badas, skaudžios ligos ir kitos bėdos Ns1855,1. Sopuliais visu skaudžiausiais suremti P. Kokia skaudžià mirčia mirė Kv. Mirimas, kuriuo mirė, buvo skaudžiáusias DP145. ^ Dažnai taip būna, kad geras gauna skaudžiuoju galu per pasturgalį J.Avyž. Skaudus kaip pono (cigono Grk) bizūnas LTR(Krtn). Motinos ranka neskaudi LTR(Vl, Vlkj). Numie sergant, i liga ne tokia skaudi LTR(Vdk). Liežiuvis y[ra] skaudèsnis už botagą LKT156(Grz). Velnio bizūnas ne toks skaudus kai tavo liežuvis LTR(Vdk). Kartais žodis skaudèsnis už botagą Jnš. Pikta darius, nėr ko girtis – žodis skaudesnis neg kirtis LMD(Sln). Dažnai žodis skaudesnis už lazdą KrvP(Al).
skaudù n.: Tik ma[n] par skaudù šikšninis kančiukėlis JD126. skaũdžiai adv. : Skaũdžiai įsidurti pirštą 31. Skaũdžiai užgavau ranką Grž. Kap jis man skaũdžiai uždrožė botagu per kuprą! Plv. Oi, kaip tais akmenims skaũdžiai eiti! Žr. Kiti ligoniai sakė, kad jis (gydytojas) skaũdžiai daro [operacijas] Erž. Kam tą arklelį skaũdžiai (pliekdamas) ginei? Krš. Keletą kartų nedoras piemuo gaspadoriaus be kokio reikalo gan skaudžiai aną užgavo M.Valanč. ^ Savas šuva skaudžiau kanda PPr130. Žodis neužmuša, bet skaudžiai sužeidžia III388(Jnšk). Minkštas liežiuvis, bet skaudžiai gelia III384. Gyvatė gelia (kanda Slnt) skaudžiai, o pikto žmogaus liežuvis – dar skaudžiau PPr112. Liežuviu skaudžiausiai užgausi LTR.
3. 1 keliantis sielvartą, slegiantis, nemalonus: Aš tau atnešu ne kokią skaũdžią, o linksmą žinią Pgg. Nurašiau jai trumpą skaũdų laišką Kt. Skaudūs tebuvo ponų skriaudų atsiminimai Žem. Buvo kruvinai sukepę lūpos nuo tylėjimo skaudaus S.Nėr. Skaudūs pančiai nukris Mair. Išgi mažų dienų mus skaũdžios vargina bėdos K.Donel. Pabaisko mūšis buvo labai skaudus Švitrigailai ir Livonijos ordinui . ^ Blogas kaimynas už votį skaudesnis KrvP(Aln).
skaudù n., skaũdu: Man skaũdu mamužaitės Ktč. Kaip skaudù (skaũdu), kad sriubos lėkštę paduoda iš jos viso turto Rs. Man skaudu, kai mane žemina, įžeidžia, niekina J.Gruš. Ma[n] tei skaudù pasidarė … na, ką padarysi? LKT191(Lkč). Mun nei biškio neskaudu, ka tu galvą parsimušai LTR(Vdk). Man čia buvo skaũdu žiūrėti KI55. Tik ir skaudu, kad [Prūsų] Lietuva taip nyksta! Vd. Tai ben dūšiai taip skaudù nei sunku nebūtų K.Donel. Skaudù, graudu mano širdelei nuo močiutės išeiti JV895. Jei gaila ir per gaila, širdužei yr per skaũdu LB45(Vlkš). Artojėliams skaudu yra, kai rugeliai žemėn byra O. Skaudu man yra, jog anys nelaiko žodžio tavo BPs119,158. ^ Del kito[jo] ne man skaudu, ne man graudu: aš tik žiūriu ties savim Sln. Negimus neskaudu, nemirus negraudu B. Kam neskaudu (neskaũdu 214), tam negraudu LTR(Vlkj). skaũdžiai adv.: Paliko vaikas skaũdžiai: motyna mirė, tėvas netikras Krš. Munie skaũdžiai yra Rmč. Patyrėm gana jau skaudžiai, kaip dabar [Vokietijos] valdovai naikina patys, kas lietuviams šventa Vd. J. Jablonskis buvo skaudžiai įžeistas dėl Kraševskio „Vitolio raudos“ vertimo recenzijos KlbV61(J.Balč). Ligi piršlybų vakaro jis niekad taip skaudžiai nebuvo suvokęs savo meilės .
4. šiurkštus, įžeidžiantis, užgaulus: Žodis jojo kaip kietas botagas yra skaudus, t. y. darąs skausmą J. Anos žodis skaudùs Krš. Jis tik ir taiko tau skaũdų žodį pasakyt Dkš. Liežuvį, Vytaut, turi skaudų – neprivalai tu žeist seserį savo V.Kudir. Kad uošvelis žambį taisė, skaudžiais žodžiais baro D8. Į lauką ėjus, sunkūs darbeliai, namo parėjus, skaũdūs žodeliai JD188. Neprieštarauk jam su skaudžia kalba RBSir31,40. ^ Kirtis muno kaktos užgijo, o tavo skaudùs žodis, mun sakytas, neužgijo PP86.
skaũdžiai adv.; I: Kam ką skaũdžiai už akių mesti KI243. Ji vis skaudžiaũ i skaudžiaũ rašo sūnui (ps.) Šln.
5. gailus, graudus, sielvartingas: Iš apačios girdi skaudų dejavimą ir balsą, pagalbos šaukiantį J.Bil. Ir dainos liūdnos, skaudžios nuaidi per laukus S.Nėr.
skaũdžiai adv.; H163: Katrė, pakritusi šiene, skaudžiai atsidūksėjo Žem. Klykia skaudžiai žuvėdros S.Nėr. Tiktai neužmiegta viena lakštingėlė, per nakteles giesta skaudžiai čiauškėdama Vnž.
6. Slk, Vdk, Lg smarkus (apie lietų, vėją): Skaudùs lytus KII111; R280,289, 386, N. Skaudùs vėjas KI91; CII984, R345, 462. Šiandien skaudì vėtra siaučia KII216. Jau seniai toks skaudùs lietus buvo Lkč. Kuoras tai senai sunyko: ir metai jį naikė, ir skaudūs lietūs ardė V.Krėv. Mažgi užlis gi skaudus lietulis, mažgi išpūs gi mano kraitelį? (d.) Rk. Tegul supa jį šiaurus vėjelis, tegul prausia jį skaudùs lietulis DrskD203. Vėjelis sėjo, saulė ravėjo, skaudus lietutis paliedinėjo LTR(Lp). Kad Dievas duotų šiaurų vėjelį, o kad atneštų skaudų lietutį LB111. Ogi ką užgulęs juodas debesėlis su skaudum lietuliu! LTsII529. Tegu jį prausia skaudujis lietulis LTR(Mrk).
skaũdžiai adv.; N: Nedidelis buvo debesėlis, bet skaũdžiai nulijo Ėr. Ot skaũdžiai lyja JnšM. Užtemė tamsiai, užlijo skaudžiai J.Jabl(FM33). Kaip dulkės išnykst, skaudžiai belyjant, taipo ir jo pasididžiavimas į nieką pavirto Ns1858,3. skaudỹn adv.: O vėjas ir lietus vis skaudyn ėjo V.Piet.K, I, Erž trankus (apie perkūniją): Dangus stačiai pažaliavęs, tokia skaudi užeina perkūnija I.Simon. Žmonėms prie upės šieną begrėbiant, užkilo didžiai skaudi perkūnija su lytumi BsMtII56.
7. KI590, Jnš, Šn šaižus, žvarbus, šaltas (apie orą, vėją): Skaũdūs šalčiai . Šiądie oras neskaudùs, važiuokit Gs. Šaltis skaudus buvo Žg. Turbūt antroji pusė žiemos bus skaudesnė Gs. Šįmet toks skaudùs pavasaris, nėkas nežela Krž. Vėjas nebe toks skaudus Žem. Vė[ja]s labai skaudùs pradeda pūsti – šals Krš. Skaudùs vė[ja]s, nemaloni lauke Rdn. Praejusioj žiemoj aname kampe skaudus šaltis buvęs TP1880,27. Skaudus šiaurys perpūtė Ns1843,1. Visi gyvi ir želantys daiktai apsigena nu skaudžio oro ir nu viso to, kas iš lauko jiems iškadija Kos16.
skaũdžiai adv.: Vėjas taip skaudžiai šaltas, kad baisu nosį pro duris iškišt .
8. labai didelis, smarkus, nepaprastas: Skaudì n'apykanta KI243. Ans tur skaũdų kosulį Kv. Skaudì nelaimė mergikei Vdk. Įsrutėje prasidėjo skaudūs nusivylimai I.Simon. Neišpasakytai skaudì būtum pragaištis, kad tos dainos paliktum neišspaustos Jn. Tarp tų dviejų keleivių pakilęs skaudus barnis TP1880,46. Mūšis labai skaudus buvo RBTeis20,34. Ten už girių, už kalnelių skaudus mūšis buvo LTR(Vdk).
skaũdžiai adv.; Q249: Jūrios skaũdžiai sujudusios KII336. Aš skaũdžiai nerimstu KI171. Skaũdžiai piktas KI243. Jis tos mergos skaũdžiai pamilęs KII28. Mylėjo labai skaudžiai vienas antrą N. Ir aš nervuota, ale ne teip skaũdžiai Skr. Skaũdžiai aštri mano marti Vn. Skaũdžiai apsiriks – greičiau save pažemins Rs. Par daug skaudžiai lytuoti metai buvo Pgr. Tos bėdos skaũdžiai bijau Kin. Taip skaũdžiai gerti negerai Kin. Per skaũdžiai iškūrentas duonkepis Rs. Vaikas skaũdžiai susirgo Grd. Iš gaisro ta Palanga skaũdžiai nukentėjo Plng. Oi skaũdžiai sudegė – trobų nė balso Pvn. Reik skaũdžiai daužti su spragelu, norint gerai pakulti Pln. Kam taip skaũdžiai duris daužai? Krš. Šuo skaudžiai loja Lnkv. Širdažolės skaũdžiai veikia, negali par daug vartoti Krž. Tas alus jau y[ra] skaũdžiai įrūgęs Yl. Mėsa vaikui per skaũdžiai kieta – neįkanda Snt. Teip mes čia nukentėjom didliai skaũdžiai Pkl. Jau taip skaudžiai ieškojom, kad, rodos, adatą būtum radę Sml. Parodykime gi [caro] valdžiai, kad ji skaudžiai klysta V.Kudir. Ei kaip malonu, kaip skaudžiai malonu buvo dabar jam pamatyti gimtus kampus, tėvą, motiną V.Piet. Tas rupuižes mūsų ponai garbino skaũdžiai K.Donel. Teip gebąs kitus peikti ir teip papratęs skaudžiai kitus barti M.Valanč. O turbūt skaũdžiai užrūstinau, kad mano tėvelis su manim nepasišneka JD1183. Baisiai pūtė vėjužis, skaũdžiai lenkė žėglužį LB27. Skaũdžiai aš geidu tevęs išklausyt MitI76. Bet numirusiam žmogui skaudžiai pradest verkti bei raudoti jo prieteliai BPII516. ^ Teip skaudžiai priėdė, až už uodegos pilvo nematyt (visai sulysęs ir sudžiūvęs) B, PrLXVII23.
9. griežtas, piktas, žiaurus: Negalėjome taip greitai pamiršti skaudžių ir neteisingų ponų pasielgimų Žem. Jaunas aš buvau labai skaudùs Jnšk. Jau toks skaudùs, toks skaudùs: nei tu atgriūsi kada pavargus, nei cukraus žiupsnelio nusipirksi Sml. Kai jis tai ir labai skaudùs: tuoj užpyksta ir muštis šoka Ds. Jis ir gyvuliams nebuvęs skaudus LTII241. Taip baugštus galvijėlis, skaũdų sūdą girdėdamas …, miežius nežyčytus žada atduoti K.Donel. Aš bijojaus tavęs, nesa tu skaudus žmogus NTLuk19,21. Padaręs du ar daugiau nusikalstamųjų darbų yra baudžiamas visų bausmių skaudžiausiąja .
skaũdžiai adv.: Ta (tai) anie skaũdžiai gan su tais belaisviais elgės Pp. Gerai, kad anų nenubaudė skaũdžiai Nv. Skaũdžiai bartis . Galiu skaudžiai keršyti V.Krėv. Ir nekaltąją avelę skaũdžiai išdarkė K.Donel. Jūs skaũdžiai išbarste, graudžiai išvirkyste, darbužius nemokyste LB76. Skaudžiai buvo uždrausta meluoti, lojoti, keikti TS1902,12b. Tu savuosius skaudžiai ištinki BPs69,27. Apaštalas … skaudžiai grumzdžia anais žodžiais SPI65-66.
10. greitas, mitrus: Kokis skaudùs arklys – greit lekia Str. Skrisim, kuris būsim skaudèsnis Dv.
skaũdžiai adv.: Nevažiuok teip skaũdžiai – nuo kojų nuvarysi kumelę Ds. Skaũdžiai skrisiu medžian Dv. Skaudžiaũ bėk LKKIX214(Dv).
11. trumpu laiku įvykstantis, skubiai atliekamas: Skaudus buvo lėktuvo kritimas Rz.
skaũdžiai adv.: Skaũdžiai vakaras atejo Dv. Tep skaũdžiai nemenu kokių giesmių Dv. Padėk, ponia, aukso žiedus – duok šeimynai skaũdžiai pietus Aru20(Dv). Aš skaudžiaũ susenau Dv. Bulbas paskaldyk, kad skaudžiaũ virt Dv. Sududena (susitaria), kap skaudžiaũ krikštop LKKIX195(Dv).
12. karštas, smarkus, ūmus: Mūsų tėvas visur skaudùs: ir darbe, ir kalboj Ds. Jis labai skaudùs prie darbo Jnš. Jono skaudùs piktumas – visai į tėvą Skr. Jis buvo skaudžių̃ narvų (nervų) Šlv. Arklys toks skaudùs, kad bobos bijo važiuot Ds. Riša virvę [po pilvu], kad arklys tokis skaudùs LKKXIII24(Grv).
skaũdžiai adv.: Ale jis ir dirba skaũdžiai Mlt.
13. J, Rdn aštrus, skardus (apie balsą): Jo skaudùs balsas: kai gieda, net sienos dreba Sml. Vieno balsas skaudùs, o kitas kai iš po žemių [gieda] Trgn. Taip skaudì ta jos kalba – negaliu klausyt Skr. Tėvo balsas skaudùs: kitas nieko nepasakysi – jis užšaukia visus Jrb. Skaũdūs varpai vakare tol girdis Trgn. Prisuk [radiją] – labai skaudùs balsas Krš.
skaũdžiai adv.: Per tamstos radiją girdėti labai skaũdžiai Pg.
14. [i]kuris ryškios, stiprios spalvos:
Šiandie labai skaudì saulė Jnš. Saulelė skaudi tekėjo, ims lyti Krš. Jis užmerkė akis nuo skaudžios šviesos P.Cvir. Saulės spinduliai pasidarė dar skaudesni . Raudona žara buvo skaudesnė už gaisrą J.Marc. Tas rašalas toks skaudùs, kad net akys bijo Up. Ana (skarelė) buvo su tokiais skaudžiaĩs lapeliais . Skaudusis ano lapo raudonumas nori priminti žydinčios jaunystės grožį I.Simon.
skaũdžiai adv. : Kam reikė siūtis tokią skaudžiai raudoną [suknelę]? Zp. Skaũdžiai mėlyna spalva Rs. Kietas dalgis duoda ugnį ne balzganą, bet skaudžiai raudoną Šts. Skaũdžiai juodas atrodo audeklas Dr. Vienos voveruškos yra skaũdžiai geltonos Lnkv. Valandėlę pasirodė pro lietų skaudžiai žali laukai P.Cvir.
15. kuris aštraus skonio ar kvapo, aitrus: Raugas y[ra] skaudùs, ka daug mielių įdedi Yl. Ta pirkta duona ne tas – tokia skaudì rūgštis Erž. Skani miltingi tie obulai, bet kažkokie skaudì Ms. Šitas obuolys da par skaudùs, da n'išsibuvęs Jrb. [Gvazdikas] laikomas dėl žiedų puikumo ir kvapo, kurs norint yra skaudus, vienok motriškosėms patinkąs P.
skaũdžiai adv.: Skaũdžiai rūgšti obūliai, liežiuvį trauka Krš. Įrūgę skaũdžiai burokai, maniau, ka da saldrūgščiai Vdžg. Augymė pikiuota, skaudžiai kvepanti P.
16. , Str sraunus, greitas: Čia [v]anduo skaudùs, nebrisk Žl. Šventosios vanduo labai skaudus Upn. Prieš skaũdų vandenį sunku brist Vdšk. Skaudì vanduo eina Dv.
skaũdžiai adv.: Stirnė skaudžiaũ bėga, o mūsų upė lengviau Strn.
17. N kietas, aštrus, gruoblėtas: Su žvyriukais, skaudì žemikė Skdv. Žemė neskaudì – ne molis, prie juodžemiu Prnv. Ten skaudì molynė . Ant kalno skaudèsnė žemė Pc. Tokiam skaudžiam kely kiekvienas arklys pasimuš Srv. Į vidudienį, kai atleidžia, tai kelias ne toks skaudùs gyvuliui ir padarui Gs. Staiga įšalo – baisiai skaudus kelias Šv. Dabar išleido – išvažinės, išpliurps, o kai sušals, tai tada bus skaudì važiuoti Up. Skaudi važiuoti par gruodą J. | prk.: Geropi kel[ia]s rods skaudus est, kurs tuom keliauj, tur daugel kęst brš.šiurkštus, brūžinantis, raižantis: Vyram kelnės skaũdžios buvo, pakulinės Žg. 18. greitai lūžtantis, traškus, trapus, graudus: Uosis yra skaudùs medis Up. Skaudaũs medžio nesulenksi – tuoj balana atšoks Ds. Čia plienas par skaudùs – gali trūkti Pgr. Per skaũdų kirvį nusipirkau – labai trupa Jrb. 19. status: Nesustok važiuodamas in skaudaũs kalno, ba atgal nurietėsi Slk. Žemėj lygumoj eit yra vargas, bet ant kalno skaudaus lipt toli didesnis SPII38. 20. karštas, kaitrus: Skaudus pečius Pn.
skaũdžiai adv.: Duona neskaũdžiai kepė – žarijas ištraukiau, dabar žalia truputį Sml.
21. šaltas, gailus: Iš ryto skaudì rasa Gs. Skaudaũs vandenio [iš šulinio] J.Jabl(Grš). 22. kietas (apie vandenį): Čia nėra skaudùs šaltinis – vanduo minkštas Skr. 23. kietas (apie miegą): Jis tokio skaudaũs miego Srd. Katras skaudaũs miego, tai užmiegti Erž. 24. vargingas, sunkus, nelengvas: Gyvenimas neskaudùs, tai da i nesęstu Alvt. Taip išeina mums gyvenimas – skaudùs gyvenimas Eig.
skaũdžiai adv.: Turiam skaũdžiai dirbt Ktč.
25. brangus.
skaudù n.: Iš savę (savais pinigais) pirkt skaudù Gs.
skaũdžiai adv.: Penkiasdešimt [rublių] i tai skaũdžiai yr Kin.
◊ skaudì širdìs labai liūdna: Teip mums jau tikrai skaudi širdìs paliko Eig. Žinai, motinai širdìs skaudì yr Žeml. Dukrele jaunoji, ar tavo skaudi jaunos širdelė? I306.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • skaudus — skaudùs, skaudi̇̀ dkt. Skaudùs danti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skaudi — skaudùs, skaudi̇̀ dkt. Skaudùs danti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skaudumas — skaudùmas sm. (2) Rtr, DŽ; L → skaudus: 1. Skaudùmo tebėr skaudžios vietos, kur šašai buvo Krš. Skaudumo neskauda kaklas, bet troškina muni Šts. A mis[liji], ka be skaudùmo ašaros antšoko Slnt. Par visą naktį būs toks skaudùmas, kad negalėsi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trinkis — triñkis sm. (2) LsB285, K.Būg, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; G117, GŠ431, Rsn, trinkỹs (4) KŽ 1. Jrk46 smūgio išduodamas garsas, trenksmas, bildesys: Kas arčiau buvo, girdėję triñkį Bt. Šovimas nėra toks skaudus kaip perkūnijos triñkis Vn. Toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sunkus — sunkùs, ì adj. (4) Š, suñkus, ì (4) KlbIII11(Lkm), LKAI192(Žž, Šč, Zt, PnmA), Klt, GrvT11, suñkus, i (2) Dk 1. SD30, H, R, R322, MŽ, MŽ431, Sut, K, M, LL16,183, Rtr, KŽ daug sveriantis; pršn. lengvas 1: Sunkus esmi R65. Sunkùs ryšulys NdŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vištakis — 3 ×vìštakis (plg. vok. Hühnerauge) sm. (1) BzF199, NdŽ, KŽ, Pgg, Jrb, NmŽ, Krkl, Ll nuospauda: Karpa da nėr teip baisi kai vìštakis – jis ant pirštų atsiranda i spaudžia, skauda labai Smln. Vìštakis kietas, skaudus Rsn. Siauri batai pritrynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šaltis — šal̃tis sm. sing. (2) K, Š, Rtr, DŽ, KŽ, šaltỹs (4) KŽ 1. SD111,83, SD157, Ch22PvK11,27, H, R, MŽ, Sut, I, N, M, L, LL13,90, Š šaltas, žemos temperatūros oras (atmosferos sąlygų būsena): Stiprus, skaudus, smarkus, spiginamas šal̃tis NdŽ. Skaudus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • худой — Общеслав. Считают того же корня, что лит. skaudùs «болезненный», др. инд. kṣudrá «маленький, мелкий», лит. skudrùs «бедный, убогий». Худой исходно «больной», далее «ослабевший», «маленький» и «плохой» (с изъяном) …   Этимологический словарь русского языка

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”